List of public pages created with Protopage

Untitled 1

Bookmarks

Internetiniai puslapiai

Video iš Šapnagių

Rich sticky notes

Informacija

 

Šapnagių Foto

 

""Akmenės vandenys" įpareigoti tiekti Šapnagių gyvenvietei vandenį.

 

Šapnagių kaimo bendruomenė „Gimtinė“, 2003-04-29, vadovas Virginijus Paulauskas, 8-425-33567, Šapnagių gyv., Akmenės r.

 

Šapnagių pradinė mokykla, vadovė:  R.Paulauskienė, Pedagogų skaičius - 2 Adresas: Šapnagių gyv., 85200 Akmenės r. Tel: 868210074

 

Kalnų ratas - turistų - dviratininkų maršrutas, einantis per Šapnagių gyvenvietę.

 

 Senosios kapinės, mitologinis/istorinis/memorialinis kultūros paveldo objektas: Šapnagių gyv. Šiaulių aps., Akmenės r.   Gyvenvietės pietvakarių dalis, 0,4 km į vakarus nuo kelio iš Šapnagių į Naujosios Akmenės-Žagarės kelią, 0,3 km į šiaurės vakarus nuo Dabikinės upės

 

Pakalniškių apylinkėje, adresas: Šapnagiai, Akmenės r.  2003 metais dalyvavo 274 rinkėjai. Tel: 8 681 26782

 

2004 05 24 d. – Šapnagių gyvenvietės bendruomenė šventė "vasaros šventę".

 

Akmenės raj. VB Pakalniškių kaimo biblioteka, Šapnagių gyv. Paklniškių pašt. Rasa Sietinienė tel. 865334220

 

Rubrikos, Gyvulininkystė ir paukštininkystė. Įmonės duomenys. NORPA, UAB.
Įmonės kodas 5309012. LT-85200, ŠAPNAGIŲ K., KRUOPIŲ SEN., AKMENĖS R. (425) 33505.

 

Akmenės r. Pakalniškių medicinos punktas

 

Šapnagiai, Kruopių sen., 85200 Akmenės r. sav.

 

 

Spaudoje

 

Darbšti ūkininkė - ir ūkis pažangus, ir sodyba graži (santr.), Ūkininko patarėjas.

 

 

Akmenės r. Šapnagių gyv. gyvenanti ūkininkė Diana Norbutienė pirmiausia kalba ne apie žemės ūkio problemas, ne apie auginamas avižas ir miežius, o apie savo gėlynus. Norbutų sodyba - gražiausia ne tik Akmenės r., Šiaulių apskrityje gražiausių sodybų konkurse yra pelniusi II vietą. Savotiškas jų valdų simbolis - prie pat vartų didžiulis laukų akmuo ir virš jo pritvirtinta metalinė saulutė. Šeimininkė, mus vedžiodama po sodybą, visą laiką šypsojosi, - juk lenkdamasis prie gėlės, prie žemės žmogus kitoks ir negali būti.
D. Norbutienė pasakojo, kad ji neseniai įregistravo savo ūkį, yra jaunoji ūkininkė. Sėkmingai parengė verslo projektą "Augalininkystės ūkio plėtra", sulaukė paramos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, pirks naują traktorių. "Dirbame 70 ha žemės. Aplinkui - nenašūs laukai, todėl auginame avižas ir miežius. Avižas parduodame žirgynui. Turime įrangą grūdams džiovinti. Ariame, sėjame, viską dirbame patys, vyrui padeda trys sūnūs", - šypsojosi D. Norbutienė. Ji džiaugėsi darbščiais sūnumis, savo gyvenimu.

 

      Šapnagių gyvenvietės biblioteka-filialas (Šapnagių gyvenvietė, Kruopių sen., Akmenės rajonas) Dėl Pakalniškių kaimo bibliotekos įsteigimo kyla abejonių, nors „Lietuvos TSR bibliotekos“ nurodyta, kad Pakalniškių kaimo biblioteka įsteigta 1945m., dar kituose šaltiniuose, kad 1956m. Manoma, kad tikroji data būtų 1945 metai. Dabartiniame bibliotekos aptarnaujamame rajone nuo 1959m. buvo įsikūręs Pakalniškių t.ū., buvo atidaryti kultūros namai, paštas, netoli nuo Šapnagių, Pakalniškių kaime yra katalikų kapinės. Trūkstant žinių ir faktų, sunku apibūdinti Pakalniškių kaimo bibliotekos laikotarpį iki centralizacijos, iki 1977 metų. 1977m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas, atliktas remontas. Knygų fondas pagal galimybes buvo sukomplektuotas gerai. Fondo apimtis siekė apie 4000 egz. knygų. Buvo sudaryti katalogai, literatūra suskirstyta pagal mokslo šakas. Prie bibliotekos veikė ir kilnojamosios bibliotekėlės. Išdavimo taškai buvo Jautmalkiuose ir Pakalniškiuose. Buvo gaunama gerų knygų, užsakoma periodikos. Buvo rengiamos naujų knygų parodos, bibliografinės naujų knygų apžvalgos vaikams. Nuo 1988 metų knygas pradėta vėl inventorinti. Išėjus iš darbo ilgametei darbuotojai O.Radzevičienei, bibliotekoje pradeda dirbti V.Petraitytė, o jai tragiškai žuvus, 1988m. – J.Dementjeva. 1989m. liepos mėn. bibliotekos darbuotoja paskirta D.Stočkutė. Po metų darbą perima V.Butminaitė – Ruginienė. Ji atvyko kaip jauna specialistė, baigusi Telšių kultūros mokyklą. Baigėsi darbuotojų kaita. 1998m. pabaigoje įkurtas „Katino Murklio“ klubas. Buvo paimtas katinas, kuris tapo bibliotekos simboliu. 1999m. išėjus V.Ruginienei ilgalaikių atostogų, bibliotekoje pradeda dirbti R.Sietinienė, ji dirba iki šiol. 1999m. pabaigoje biblioteka persikėlė į naujas patalpas, kurios yra daug erdvesnės, šviesesnės, atliktas kapitalinis remontas.

 

 

Leopoldas ROZGA

Šiemet sukanka 355 metai, kai Šapnagių kaimo vardas pirmą kartą paminėtas išlikusiuose raštuose. Tai nebuvo džiaugsmingas įrašas. Tuometinis Akmenės valsčiaus laikytojas Martinkevičius nuvarė Šapnagių valstiečius nuo žemės ir, pasisavinęs jų 3 valakus, ėmė juose steigti savo palivarką. Daugybė įvairiausių įvykių nuo to laiko matė pasaulis ir mažytė jo dalelė Lietuva. Buvo karai, sukilimai, švedų, rusų, vokiečių kariuomenių antplūdžiai, o kuklus, netoli Latvijos ribos prigludęs Šapnagių kaimas išliko, išsaugodamas ir savo vardą. XX amžiuje, regis, iki 1968 metų, buvo du Šapnagių kaimai. Pirmajame kaime 1923 metais buvo 20 ūkių su 137 gyventojais, antrajame, vadintame Papelkiais, buvo 27 ūkiai, o juose 123 gyventojai.

Socialistinės ūkio sistemos dešimtmečiais Šapnagiams pasisekė, nes čia nuo 1959 metų buvo suplanuota ir statoma Pakalniškių tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1959 metais kaime buvo 201 gyventojas, 1970 metais – 215 gyventojų. Nuo 1926 metų tebeveikia pradinė mokykla, nuo 1945 metų išlikęs pašto skyrius, 1956 metais į Šapnagius perkelta Pakalniškių biblioteka, nuo 1961 metų buvo felčerių punktas. Vis dėlto nebuvo Šapnagiams lemta tapti miesteliu, nesisekė ir tarybiniam ūkiui. Vadovai vis keitėsi, o skolų našta nemažėjo, keletui metų Šapnagių ūkis buvo tapęs milžiniško ir skurdaus Kruopių tarybinio ūkio dalimi, paskui, jau artėjant Sąjūdžio bangai, vėl atgavo „nepriklausomybę“, tačiau netrukus iširo.

Skausmingas kaimui buvo 1941 metų birželis. Matyt, dar nebuvo pasiekusi žinia apie prasidėjusį karą, tad E. Jaudžemio daržinėje jaunimas linksminosi gegužinėje. O pirmadienį sovietiniai kolaborantai suėmė ir Žagarėje nužudė šapnagiškius Juozą Racevičių ir Buivydą. Racevičius buvo šaulys, gal už tai atkeršijo? Parvežtus iš Žagarės vyrus pašarvojo toje pačioje daržinėje, o palaidojo Akmenėje, dalyvaujant birželio sukilėliams.

Biblioteka pamažu kaupia žinias apie Šapnagių praeitį, yra užrašyta prisiminimų, kaip tuoj po Antrojo pasaulinio karo gyveno kaimas, kaip per gavėnią vakarais vis kitoje sodyboje giedodavo Kalnus, kaip pelkėtais keliukais pėsčiomis žmonės rinkdavosi į, dabar sakytume – vakarones, pabendrauti, pažiūrėti savo jaunimo atliekamų tautinių šokių, pasiklausyti savų muzikantų grojimo. Kaip atskiras neužgyjantis randas – pokario trėmimai. Į tolimą Sibirą buvo išvežtos 5 šeimos, kuriose buvo 12 asmenų. Pakeliui į tremtį mirė E. Jaudžemis, o jo motina M. Jaudžemienė, rodos, nusižudė iš nevilties.

Pokario metais čia ilgokai pradinukus mokė talentingas pedagogas ir nuoširdus inteligentas Antanas Rakauskas. Į mokyklėlę tuomet susirinkdavo po 50 – 60 vaikučių. Gerai, kad išliko Šapnagiai, naujose sodybose priglaudę iš melioruojamų plotų išvarytus aplinkinių kaimų žmones. Pavyko nuo žvyrą vieškeliui taisyti kasusio ekskavatoriaus išgelbėti senkapius, vadinamus Švedų kapeliais. Kaimo pakraštyje įsikūrusi NORPOS mėsos perdirbimo įmonė – jau dabartinių, modernių, laikų ženklas. Vadinasi, nepasiklydo Šapnagiai amžių vieškeliuose.

 

Balandžio 1 d. 20 val. 30 min. Akmenės r., Šapnagių k., tarnybos metu uniformuotam Akmenės r. PK viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui V. D. (g. 1985 m.) bandant išlipti iš tarnybinio automobilio ,,VW Golf“, neblaivus asmuo, laikydamas dureles, neleido jam to padaryti bei vėliau koja spyrė į automobilio durelės. Pareigūnas dėl nosies sumušimo gydomas ambulatoriškai. Įtariamasis neblaivus (2,28 prom. alkoholio) I. K. (g. 1984 m.) uždarytas į areštinę.

 

Tautinis ugdymas mokykloje - darželyje „Atžalynas“

Tautinis ugdymas – tai viena iš pagrindinių mokyklos-darželio „Atžalynas“ ugdymo krypčių. Jis orientuotas į lietuvių tautinių papročių ir tradicijų puoselėjimą, jų perimamumą, kartų istorinį kultūrinį ryšį. Todėl nenuostabu, kad daugelio mūsų tautinių renginių dalyviais tapo ne tik ugdytinių tėveliai, bet ir Akmenės socialinių paslaugų centro gyventojai, kurie nuoširdžiai dalinasi savo laiudiška išmintimi su mažaisiais piliečiais.

Vos tik pavasario saulei nušvitus, pagrindinei „Atžalyno“ tautinių tradicijų puoselėtojai, vyresniajai auklėtojai Audronei Ruškienei gimė nauja idėja – organizuoti Jurginių šventę natūralioje aplinkoje – kaime.

Pakvietę į renginį ugdytinių tėvelius, Akmenės socialinių paslaugų centro gyventojus, susiruošėme į savo auklėtinės Akvilės tėvelių Reginos ir Virgilijaus Paulauskų sodybą Šapnagių kaime.

                     Pro autobuso langą stebint pirmuosius šalpusnio žiedelius pakelėse, pražydusius karklus, varlinėjančius gandrus pievose, kelionė į Šapnagius neprailgo. Čia mūsų jau laukė sodybos šeimininkai, Šapnagių pradinės mokyklos moksleiviai bei jų mokytoja Genutė, kurie ir pradėjo Jurginių šventę dainele apie pavasarį.

                     Iš auklėtojos Audronės pasakojimo vaikai sužinojo, jog švento Jurgio diena, balandžio 23 – ioji – tai gyvulių šventė. Tą dieną žmonės gyvulius būtinai ginė ganyklon. Auklėtoja Audronė toliau vaikams porino: „Žmonės tikėjo, jog šventas Jurgis saugo vasaros raktus, todėl jis gali atrakinti dangų, kad palytų lietus, sužaliuotų žolė, kurios taip pasiilgo visi gyvuliai“. Auklėtoja, simbolinį raktą pakėlusi į dangų, kartu su vaikais prašė šv. Jurgį atrakinti dangų ir žemę.

                     Apie tautos papročius, pirmą kartą išgenant gyvulius, visiems mums papasakojo Akmenės socialinių paslaugų centro gyventojos. Jos sodybos šeimininkei liepė tvarto tapduryje padėti du margučius, kad gyvuliai pasidarytų riebūs ir apvalūs. Kad bandos vilkai neišnešiotų, prie tvarto slenksčio buvo padėta spyna, o kad gyvuliai nedvėstų, šeimininkė tvarto tarpduryje padėjo dar ir kirvį. Sužinojome, jog perginus gyvulius per šiuos daiktus, jie bus apsaugoti nuo visokių negandų.

                     Prieš išvedant gyvulius iš tvarto, sodybos šeimininkė Regina vaikams įdavė šermukšnio šakelę, kuria jie turėjo gyvulius paraginti. Šeimininkė prisakė tą vytelę saugoti, nes vakare parginus gyvulius, reikėsią  ją užkišti už tvarto durų, kad nepraganytume ateity karvių. Išvarytus gyvulius iš tvarto vaikai nuplakė kadugio verba, kad jie namus žinotų. Išgenant gyvulius iš kiemo, Šapnagių kaimo mokinukai, grodami dūdelėmis, juos palydėjo į pievą, o darželiečiai turėjo pasmilkyti verba, prašydami šv. Jurgio juos globoti, apsaugoti nuo blogos akies, ligų ir,  kad karvės būtų pieningesnės.

                     Išginus gyvulius į pievą, vaikai kartu su tėveliais, močiutėmis žaidė liaudies žaidimus, dainavo daineles, pamėgdžiojo paukščių balsus, o mokinukai išmokė mažuosius savo draugus naujų liaudiškų pajuokavimų.

                     Senolės vaikams papasakojo, kad šv. Jurgio dieną žmonės nešdavo bažnyčion kiaušinių, sūrio, sviesto, pinigų ir dėdavo ant altoriaus. Kunigas laikydavo pamaldas už gyvulių sveikatą. Tą dieną niekas nevalgė mėsos, kad gyvuliai negaištų. Jurginių dieną negalima nieko su gyvuliais dirbti, nes tai yra jų šventė. Negalima buvo šv. Jurgio dieną ko nors skolintis, nes vilkas nuneš gyvulį ar karvių pienas prapuls. Vaikai sužinojo, kad pargrįžusį su banda piemenį šeimininkė perliedavo vandeniu, kad karvė daugiau pieno duotų. Kad „išdžiūtų“, piemenėliui duodavo sūrio, sviesto, kiaušinių.

                     Močiutės papasakojo vaikams ir apie žąsiukų ganiavą, piemenėlių žaidimus ir vargelius.

                     Auklėtoja Audronė, išsitraukusi iš kišenės pinigėlį, perspėjo visus,  kad nuo Jurginių kasdien reikia su savimi nešiotis nors ir mažiausią monetą ir klausytis užkukuojant gegutę. Jei pirmą kartą išgirsime kukuojant gegutę ir turėsime kišenėj pinigėlį, tai visus metus turėsime pinigų.

                     Kol vaikai su tėveliais ir močiutėmis žaidė, klausėsi auklėtojos Audronės ir senolių pasakojimų, šeimininkė Regina pamelžė karvutę ir čia pat visus pavaišino šiltu pieneliu ir kaimišku sūriu, o atsisveikinant visiems, prisiminimui apie viešnagę sodyboje, padovanojo po karvytę, nulipdytą iš molio. Po to ji dar pakvietė vaikučius pasisupti supynėse, kad javai geriau augtų.

                     Vaikučiai, atsisveikindami su gyvulėliais, karvytėms užkabino savo pintus vainikėlius, kad pienelio daugiau duotų, ožkytei Cibai – molinį varpelį, kad nuo namų toli nenuklytstų, triušiukui – morkų karolius, kad sveikas augtų, o sodybos šeimininkams palinkėjo, kad pienas upėmis plauktų, kad bitės medų kibirais neštų. Kad aitvarai šiems namams laimę dovanotų, prie namo durų pakabinome pasagą.

                     Viena močiutė sodybos šeimininkei pasiūlė Jurginių dieną pasodinti jurginus, kad jie geriau augtų, daugiau žiedų iki rudens sukrautų ir dar labiau papuoštų šią gražią ir svetingą sodybą.

                     Nepastebėjome, kaip greitai prabėgo laikas sodyboje. Visi jautėmės laimingi, dvasiškai praturtėję, tapome dar labiau artimesni ir nuoširdesni vieni kitiems.

Pakalniškių kaimo biblioteka-filialas (Pakalniškių kaimas, Kruopių sen., Akmenės rajonas) Dėl Pakalniškių kaimo bibliotekos įsteigimo kyla abejonių, nors „Lietuvos TSR bibliotekos“ nurodyta, kad Pakalniškių kaimo biblioteka įsteigta 1945m., dar kituose šaltiniuose, kad 1956m. Manoma, kad tikroji data būtų 1945 metai. Dabartiniame bibliotekos aptarnaujamame rajone nuo 1959m. buvo įsikūręs Pakalniškių t.ū., buvo atidaryti kultūros namai, paštas, netoli nuo Šapnagių, Pakalniškių kaime yra katalikų kapinės. Trūkstant žinių ir faktų, sunku apibūdinti Pakalniškių kaimo bibliotekos laikotarpį iki centralizacijos, iki 1977 metų. 1977m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas, atliktas remontas. Knygų fondas pagal galimybes buvo sukomplektuotas gerai. Fondo apimtis siekė apie 4000 egz. knygų. Buvo sudaryti katalogai, literatūra suskirstyta pagal mokslo šakas. Prie bibliotekos veikė ir kilnojamosios bibliotekėlės. Išdavimo taškai buvo Jautmalkiuose ir Pakalniškiuose. Buvo gaunama gerų knygų, užsakoma periodikos. Buvo rengiamos naujų knygų parodos, bibliografinės naujų knygų apžvalgos vaikams. Nuo 1988 metų knygas pradėta vėl inventorinti. Išėjus iš darbo ilgametei darbuotojai O.Radzevičienei, bibliotekoje pradeda dirbti V.Petraitytė, o jai tragiškai žuvus, 1988m. – J.Dementjeva. 1989m. liepos mėn. bibliotekos darbuotoja paskirta D.Stočkutė. Po metų darbą perima V.Butminaitė – Ruginienė. Ji atvyko kaip jauna specialistė, baigusi Telšių kultūros mokyklą. Baigėsi darbuotojų kaita. 1998m. pabaigoje įkurtas „Katino Murklio“ klubas. Buvo paimtas katinas, kuris tapo bibliotekos simboliu. 1999m. išėjus V.Ruginienei ilgalaikių atostogų, bibliotekoje pradeda dirbti R.Sietinienė, ji dirba iki šiol. 1999m. pabaigoje biblioteka persikėlė į naujas patalpas, kurios yra daug erdvesnės, šviesesnės, atliktas kapitalinis remontas.

 

    75 m., kai Šapnagiuose gimė pedagogė, literatė, esperantininkė Paulina Danutė V i d r i n s k i e n ė.

 

 

    Milda Brambergienė – Jaudžemytė, gim. 1909 m. Šapnagiuose, Akmenės rajone, krikštyta Alkiškių evangelikų liuteronų parapijos bažnyčioje mirė 2001 m. liepos 10 dieną dėl širdies išeminės ligos. Ji buvo ištekėjusi Šakynėje už Alberto, bet jis jau 1983 m mirė. Dar anksčiau, 1967 m. ji palaidojo tragiškai žuvusį sūnų Joną – Aleksandrą. Ir štai, sulaukusi 92 metų amžiaus, ji pasitraukė iš mūsų tarpo palikdama nuliūdusias tris dukras: Verą , Ritą ir Lionę ir du anūkus: Rasą ir Romualdą. Ji visą laiką gyveno Šakynėje, Akmenės rajone ir turėjo 12 ha žemės. Palaidota Alkiškių evangelikų liuteronų kapinėse 2001 m.liepos 13 dieną.

   

Calendars

Calendar

Photos

Sapnagiai

Sapnagiai